Vykdyti ESF projektai

Žemės ir miškų ūkio augalų biotechnologinių tyrimų tinklas,
Nr. Nr.BPD04-ERPF-1.5-04-04/0008

Žmonių išteklių kokybės gerinimas žemės ir miškų ūkio biotechnologinių tyrimų srityje,
Nr. ESF/2004/2.5.0-K02-VS-06

Aukščiausios studijų pakopos – magistrantų ir doktorantų – rengimas žemės ir miškų ūkio augalų biotechnologijų srityje,
Nr. 
ESF/2004/2.5.0-K02-VS-05

Tarpdisciplininių tyrimų eksperimentinės bazės stiprinimas medžiagotyros, biotechnologijos ir aplinkotyros sritys,
Nr. BPD2004-ERPF-1.5.0-01-04/0014

Mokslininkų kvalifikacijos gerinimas medžiagotyros, biotechnologijos ir aplinkotyros srityse,
Nr. BPD2004-ESF-2.5.0-01-04/004

Mokslinės visuomenės žinių plėtojimas kamieninių ir aukštesnės diferenciacijos ląstelių tyrimų srityje, 
Nr.
BPD2004-ESF-2.5.0-01-04/03

Proteomikos tyrimų infrastruktūros sukūrimas,
Nr.BPD2004-ERPF-1.5.0-12-05/0061.

Mokslininkų kvalifikacijos gerinimas proteomikos srityje, 
Nr. BPD2004-ESF-2.5.0-03-05/0089

Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje,
Nr. ESF/2004/2.5.0-03-394

Mokslo darbuotojų ir specialistų kvalifikacijos bei kompetencijos didinimas pritaikant genomikos žinias kardiologijoje,
Nr. ESF/2004/2.5.01-02

Gamtos mokslų podoktorantūrinių stažuočių (post doc'ų) sistemos sukūrimas ir įdiegimas,
Nr. BPD2004-ESF-2.5.0-03-05/0029

Biotechnologijos praktinių įgūdžių įgijimas magistratūros bei doktorantūros studijų metu, 
Nr. BPD2004-ESF-2.5.0-03-05/0044

Augalų biotechnologijos tinklo tyrimų bazės modernizavimas,
Nr. VP2-1.1-ŠMM-02-V-01-003

Vykdyti ESF projektai

Žemės ir miškų ūkio augalų biotechnologinių tyrimų tinklas,
Nr. Nr.BPD04-ERPF-1.5-04-04/0008

Žmonių išteklių kokybės gerinimas žemės ir miškų ūkio biotechnologinių tyrimų srityje,
Nr. ESF/2004/2.5.0-K02-VS-06

Aukščiausios studijų pakopos – magistrantų ir doktorantų – rengimas žemės ir miškų ūkio augalų biotechnologijų srityje,
Nr. 
ESF/2004/2.5.0-K02-VS-05

Tarpdisciplininių tyrimų eksperimentinės bazės stiprinimas medžiagotyros, biotechnologijos ir aplinkotyros sritys,
Nr. BPD2004-ERPF-1.5.0-01-04/0014

Mokslininkų kvalifikacijos gerinimas medžiagotyros, biotechnologijos ir aplinkotyros srityse,
Nr. BPD2004-ESF-2.5.0-01-04/004

Mokslinės visuomenės žinių plėtojimas kamieninių ir aukštesnės diferenciacijos ląstelių tyrimų srityje, 
Nr.
BPD2004-ESF-2.5.0-01-04/03

Proteomikos tyrimų infrastruktūros sukūrimas,
Nr.BPD2004-ERPF-1.5.0-12-05/0061.

Mokslininkų kvalifikacijos gerinimas proteomikos srityje, 
Nr. BPD2004-ESF-2.5.0-03-05/0089

Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje,
Nr. ESF/2004/2.5.0-03-394

Mokslo darbuotojų ir specialistų kvalifikacijos bei kompetencijos didinimas pritaikant genomikos žinias kardiologijoje,
Nr. ESF/2004/2.5.01-02

Gamtos mokslų podoktorantūrinių stažuočių (post doc'ų) sistemos sukūrimas ir įdiegimas,
Nr. BPD2004-ESF-2.5.0-03-05/0029

Biotechnologijos praktinių įgūdžių įgijimas magistratūros bei doktorantūros studijų metu, 
Nr. BPD2004-ESF-2.5.0-03-05/0044

Augalų biotechnologijos tinklo tyrimų bazės modernizavimas,
Nr. VP2-1.1-ŠMM-02-V-01-003

Visuotinės dotacijos projektai

Molekulinės įrankinės epigenomikai ir RNomikai. 2011-2015. prof. S. Klimašauskas

Bakterijų antivirusinės apsaugos sistemų struktūra ir molekuliniai mechanizmai. 2011-2015. prof. dr. V. Šikšnys

Nauji chimeriniai baltymai turintys priešvirusinį aktyvumą. 2012-2015. dr. Aurelija Žvirblienė

Atrankių karboanhidrazių slopiklių sintezė ir priešvėžinių savybių tyrimai. 2012 -2015. dr. Daumantas Matulis

Genominio masto analizės pritaikymas naujų mielių kamienų, pasižyminčių padidinta heterologine raiška, kūrimui. 2012-2015. dr. Rimantas Slibinskas

Flavonų, kaip universalių amiloidinių fibrilių susidarymo slopiklių, tyrimas. 2012-2015. dr. Vytautas Smirnovas.

Didelės apimties biologinių duomenų panaudojimas naujam baltymų modelių vertinimo metodui kurti bei bakterijų ir virusų DNR replikacijos ir reparacijos sistemosm tirti. 2013-2015. dr. Česlovas Venclovas.

Vystomi užsienio projektai

7 BENDROJI PROGRAMA

Development of novel antiviral drugs against Influenza (FLUCURE). 2010-2014. dr. G.Žvirblis.

Towards construction of a comprehensive map of amyloid-ligand interactions:
(-)-Epigallocatechin 3-Gallate and insulin amyloid (EGCG+INSULIN=). 2011-2015. dr. V. Smirnovas.

Integrated Microfluidic System for Long Term Cell Cultivation. Monitoring and Analysis. BioCellChip, 2012-2015. dr. L. Mažutis.

NACIONALINIS SVEIKATOS INSTITUTAS

.Direct single nucleotide mapping of genomic CpG marks. 2013-2015. Prof. S.Kilimašauskas

Nacionaliniai projektai 2010-2012

LMT 

Mokslininkų grupių projektai

Bakterijos Gardnerella vaginalis kamienų patogeniškumo analizė. 2010-2011dr. M. Plečkaitytė

Struktūrinės aplinkos ir funkcijos ryšys nukleazių evoliucijoje. 2010-2011. dr. G. Sasnauskas

Naujų metodų mažųjų RNR tyrimui kūrimas ir taikymas. 2010-2011. dr. G. Vilkaitis

Nukleazių struktūros ir specifiškumo ryšys. 2010-2011. dr. M. Zaremba

Nukleotido išsukimo vaidmuo baltymų specifiniame DNR atpažinime. 2010-2011. dr. G. Tamaulaitis

Atviros prieigos mažų molekulių kristalografinė duomenų bazė COD. 2010-2011. dr. S. Gražulis

Fluorintų benzelsulfonamidų sintezė ir jų sąveikos su karboanhidrazėmis tyrimas. dr. V.Dudutienė.

Baltymų ir nukleorūgščių kompleksų struktūriniai tyrimai tirpale. 2011-2012. dr. E. Manakova

Signalo perdavimo reguliacija A. thaliana augaluose. 2011-2012. dr.I. Meškienė.

Fago T4 praimosoma. 2011-2012. dr. G. Tamulaitienė.

Pažangus evoliucinių ryšių tarp baltymų nustatymo metodas CONDOR. 2011-2012. dr. M. Margelevičius.

Proteominiai streso atsako tyrimai rekombinantinius baltymus sintetinančiose ląstelėse. 2011-2012. dr.R. Slibinskas

Naujų žmogaus Parvoviridea šeimos virusų tyrimai ir diagnostika. 2011-2012. prof. K. Sasnauskas.

Bakterijų C-šeimos DNR polimerazių struktūra, klasifikacija bei pasiskirstymas. 2011-2012. 2011-2012. dr. Č. Venclovas.

Aukštos ozono koncentracijos įtaka viroido ir augalo šeimininko sąveikai. 2011‑2012. dr. A. Abraitienė

Nacionalinė mokslo programa "Lėtinės neinfekcinės ligos"

Splaisingo faktoriai ir jų reguliuojamos miRNR kaip virškinimo sistemos vėžinių susirgimų biožymenys. 2010-2011. dr. A. Kanopka

Karboanhidrazės hCA XII, kaip vėžinių ląstelių žymens, diagnostinio potencialo įvertinimas. 2010-2011. dr. D. Matulis

MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ AGENTŪRA (MITA)

Inovatyvios biotechnologijos sukūrimas bazinės alyvos gamybai. 2011-2013. Vadovė dr. I. Matijošytė.

Inovatyvaus biokatalizinio dėmių valiklio sukūrimas. 2011-2013. dr. I. Matijošytė,

Monodispersinių vezikulių, paremtų mikroskysčių technologija išvystymas ir panaudojimas pagerintam vaistų pateikimui. 2011-2013. dr. L. Mažutis

Vystomi nacionaliniai projektai

LMT 

Mokslininkų grupių projektai

Naujo tipo restrikcijos endonukleazių struktūriniai ir pavienių molekulių tyrimai.  2015-2018. dr. Mindaugas Zaremba.

Naujų hepatito E viruso (HEV) diagnostikos priemonių kūrimas ir HEV paplitimo Lietuvoje tyrimai. 2015-2018. dr. Indrė Kučinskaitė-Kodzė.

Mažųjų nekoduojančių RNR, reguliuojančių gram-teigiamų pienarūgščių bakterijų atsaką į antimikrobinių veiksnių poveikį, nustatymas ir analizė. 2015-2018. dr. Giedrius Vilkaitis.

Kamieninių ląstelių signaliniai komponentai. 2014-2016. dr. A. Schweighofer.

Baltymo-ligando jungimosi tūrio metodas ir jo taikymas vaistų kūrime. 2014-2016. dr. V. Petrauskas.

Cas1 ir Cas2 baltymų vaidmuo CRISPR-Cas sistemų adaptacijos mechanizme. 2014-2016. dr. G. Gasiūnas

Bajeso neparametrinė statistika tolimiems evoliuciniams ryšiams tarp baltymų nustatyti. 2013-2015. dr. M. Margelevičius

CG taikinių pozicijos nustatymas gDNR citozino kovalentinio žymėjimo inicijuotos sekoskaitos būdu. 2013-2015. dr. E. Kriukienė

Schmallenberg viruso baltymų sintezė ir jų panaudojimas diagnostikos priemonių kūrimui. 2013-2015. habil. dr. K. Sasnauskas

Giminingų restrikcijos endonukleazių šeimos struktūriniai ir funkciniai tyrimai. 2013-2015. dr. G. Tamulaitienė

Bakterijų RNR interferencijos mechanizmo tyrimai. 2013-2015. dr. G. Tamulaitis

Statistinė struktūrų analizė atviroje kristalografinėje duomenų bazėje COD ir jos plėtimas. 2013-2015. dr. S. Gražulis

Rekombinantinių antikūnų prieš karboanhidrazę kūrimas. 2012-2014. dr. A. Žvirblienė

Padidinto našumo mikroskysčių sistema skirta antikūnus sekretuojančių ląstelių paieškai. 2012-2014. dr. L. Mažutis.

Molekulinio variklio funkcija netipinėje restrikcijos-modifikacijos sistemoje. 2012-2014. dr. M. Zaremba

5-metil ir 5-hidroksimetilcitoziną atpažįstančių restrikcijos endonukleazių struktūra ir mechanizmas. 2012-2014. dr. G. Sasnauskas

Nekoduojančių RNR biogenezės molekulinio mechanizmo augaluose tyrimas. 2012-2014. dr. G. Vilkaitis

Alternatyvaus pre-iRNR splaisingo įtaka Kaposi sarkomos herpesviruso litinei replikacijai. 2012-2014. dr. S.Laurinavičius

Prionų „kamienų“ susidarymas ir pernašos mechanizmų tyrimas. 2012‑2014. dr. V. Smirnovas

Universalus rekombinantinių seleno baltymų sintezės metodas. 2012-2014. dr. R. Rakauskaitė.

Bakterinio toksino vaginolizono citolitinio veikimo mechanizmo tyrimas. 2012-2014. dr. M. Plečkaitytė

Nacionalinė mokslo programa "Lėtinės neinfekcinės ligos"

Splaisingo faktoriai ir jų reguliuojamos miRNR kaip virškinimo sistemos vėžinių susirgimų biožymenys. 2012-2014. dr. A. Kanopka

Karboanhidrazės hCA XII, kaip vėžinių ląstelių žymens, diagnostinio potencialo įvertinimas. 2012-2014. dr. D. Matulis

Molekuliniai Alzheimerio ligos mechanizmai. LSMU.  2012-2014. A.Žvirblienė

Alerginių ligų rizikos genetinių ir aplinkos veiksnių tyrimai Letuvos naujagimių kohortoje. 2012-2014. A. Žvirblienė

Nacionalinė mokslo programa "Sveikas ir saugus maistas"

Tarprūšiniai sodo augalų hibridai – naujas antocianinų šaltinis. 2011-2014. dr. R. Ražanskas

Antocianinų biosintezės kelio genų raiška sodo augaluose.  2012-2015. dr. V. Kazanavičiūtė

SWISS-LT

Augalų imuniteto patogenams reguliacija signalo perdavimu.  2013-2016. Dr. I. Meškienė

Kompiuteryje sumodeliuotų fermentų evoliucija panaudojant mikroskysčių technologiją. 2012-2016.Prof. A. Janulaitis

NACIONALINĖ KOMPLEKSINĖ PROGRAMA

Biotechnologija ir biofarmacija: fundamentiniai ir taikomieji tyrimai. 2012-2015.  prof. K.Sasnauskas

JUNGTINIŲ TYRIMŲ PROGRAMA

Naujos kartos priemonių, skirtų virusinių infekcijų diagnostikai ir specifinei profilaktikai, sukūrimas ir panaudojimas. 2013-2015. dr. A. Gedvilaitė

Alerginių ligų formavimosi genetiniai ir molekuliniai mechanizmai Lietuvos naujagimių kohortoje

Projekto vykdymo terminai: 2010.08.01 -2011.12.31

Šiame projekte tiriama, kodėl dalis Lietuvos sergančiųjų maisto alergija vaikų vėliau suserga alergine sloga ir bronchine astma.

Tyrimai atliekami Lietuvos naujagimių kohortoje (n= 1558). Tai pirmoji Lietuvoje naujagimių kohorta, skirta alerginių ligų tyrimams.  Ji sudaryta, vykdant  ES 6 Bendrosios programos projektą „Europrevall“ www.europrevall.org). Lietuvos naujagimių kohorta įeina į 8 Europos šalių naujagimių kohortą (n=12 000).

Teikiamame projekte pirmą kartą Lietuvoje atliekami išsamūs genetinių, molekulinių ir aplinkos veiksnių, galimai nulemiančių alerginių ligų progresavimą, tyrimai. Tam tikslui apjungtos klinikinių alergologų, imunologų ir molekulinės biologijos specialistų pastangos. Tikimasi, kad įgyvendinus šį projektą bus gauti nauji duomenys apie alerginių ligų rizikos veiksnius, būdingus Lietuvos populiacijai, bei numatyti priemones ligos progresavimui išvengti.

Projekto perspektyva. Moksliniai tyrimai, siekiant  nutraukti skirtingų alerginių ligų ryšį ir galimybę vienai ligai transformuotis į kitą, leistų sukurti šių ligų valdymo strategiją. Ankstyvas alerginių ligų atpažinimas  ir prognozavimas padėtų sumažinti tokių sunkių lėtinių ligų, kaip astmos, vystymąsi, bei sumažinti išlaidas, kurios skiriamos šių ligų gydymui. Galutinis tikslas – moksliškai (genetinių, molekulinių bei aplinkos veiksnių tyrimais)  pagrįstas alergiškų naujagimių Lietuvos registras.

Vykdant projektą, įgyvendinami šie uždaviniai:

  1. Lietuvos alergiškų naujagimių kohortoje (surinktoje dėl maisto alergijos) nustatyti ir atrinkti   sergančiuosius alergine sloga ir bronchine astma, remiantis apklausos, klinikiniais ir  funkciniais tyrimais.
  2. Palyginti sensibilizacijos įvairiems alergenams pokyčius vaikams, sergantiems  respiracinėmis alergozėmis, remiantis alergologiniais in vivo bei in vitro tyrimais.
  3. Nustatyti maisto alergijos, patvirtintos provokaciniais oraliniais mėginiais, transformavimosi į alerginį rinitą ir bronchinę astmą, rizikos veiksnius.
  4. Sergančiųjų alergine sloga ir bronchine astma grupėse ištirti genų, galimai sąlygojančių alerginių ligų vystymąsi.iki alerginio rinito ir bronchinės astmos, sekų polimorfizmą ir šių genetinių pokyčių sąsajas su ligos eiga;
  5. Sergančiųjų alergine sloga ir bronchine astma grupėse ištirti ląstelinius imunologinius žymenis, galimai nulemiančius vaikų alerginių ligų transformavimąsi į alerginį rinitą ir bronchinę astmą, bei įvertinti šių žymenų reikšmę, prognozuojant ligos eigą.

Projekto rezultatai publikuoti straipsnyje:

R.Dubakiene, O.Rudzeviciene, I.Butiene, I.Sezaite, M.Petronyte, D.Vaicekauskaite, A.Zvirbliene. Studies on early allergic sensitization  in the Lithuanian birth cohort. The ScientificWorld J., 2012, doi:10.1100/2012/909524 

Projektai

Instituto mokslininkai kartu su užsienio partneriais 1999‑2012 metais dalyvavo Europos Komisijos Penktoje bendroje programoje (6 projektai), Europos Komisijos šeštoje bendroje programoje (8 projektai), Europos Komisijos septintoje bendroje programoje (7 projektai), Howard Hughes Medicinos instituto (6 projektai), NATO (3 projektas), Nacionalinio sveikatos instituto (2 projektai), Wolksvagen Stiftung (3 projektai), Wellcome Trust (3 projektas) ir tuo būdu instituto iždą papildė 23 mln. litų. 2008-2011 vykdytias EEE projektas. Jo vertė 2 mln litų. Pažymėtina, jog laimėjęs Europos Komisijos Penktosios bendros programos projektą „Parama „naujai asocijuotoms šalims“ integruojantis į Europos mokslo erdvę“ 2002 m. Biotechnologijos institutas tapo ES pavyzdiniu mokslo centru, o 2008 m. SKVC Biotechnologijos institutą pripažino Aukščiausio lygio mokslo tyrimų centru.
Įgytas žinias ir patyrimą instituto mokslininkai taiko bendradarbiaudami su Lietuvos ūkio subjektais. 2000-2012 m. institutas buvo sudaręs 90 sutarčių su nebiudžetiniais ūkio subjektais ir atliko darbų už 2,4 mln. litų. Tuo pačiu laikotarpiu Instituto mokslininkai vykdė mokslinių tyrimo projektus, finansuojamus Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo (LVMSF), nuo 2010m. finansuojamus LMT. Šių projektų vertė 19,6 mln. litų. Svarbu pažymėti, jog greta mokslininkų grupių ar atskirų mokslininkų iniciatyva pateiktų mokslinių tyrimų projektų bei ūkio subjektų užsakymu vykdomų projektų buvo Aukštųjų technologijų plėtros programos, Pramoninės biotechnologijos projektai, Prioritetinių krypčių projektai.
ES Struktūrinių fondų parama 2005-2012 m. m. parama instituto mokslininkų vykdytiems projektams sudarė apie 15 mln. litų; 5,7 mln litų šių lėšų 2010-2012 m.m. gauta Nacionalinei kompleksinei programai "Biotechnologija ir biofarmacija: fundamentiniai ir taikomieji tyrimai", Visuotinės dotacijos projektų vykdymui, podaktarinių stažuočoų finansavimui. 2013 m. pradėtas įgyvendinti projektas pagal Jungtinių tyrimų programą: „Naujos kartos priemonių, skirtų virusinių infekcijų diagnostikai ir specifinei profilaktikai, sukūrimas ir panaudojimas“.

Cookies make it easier for us to provide you with our services. With the usage of our services you permit us to use cookies. More information