Naujienos

Pirmą kartą šalies mokslo istorijoje prestižinio fondo premija – lietuviui

Pirmą kartą šalies mokslo istorijoje prestižinio fondo premija – lietuviui
v. siksnys

Prof. Virginijus Šikšnys yra pirmasis Lietuvos mokslininkas ir vienas iš kelių Europos šalių mokslininkų, įvertintų „Warren Alpert“ fondo premija. E. Kurausko nuotrauka
Penki pasaulio mokslininkai, tarp kurių – ir Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesorius Virginijus Šikšnys – pasidalijo „Warren Alpert“ fondo premiją už reikšmingą indėlį į bakterijų CRISPR antivirusinės apsaugos sistemos pažinimą. Tai revoliucinis atradimas, nes ši sistema gali būti pritaikyta genomo redagavimui.
„Warren Alpert“ fondo premija skiriama mokslininkams, kurių tyrimai atveria naujas galimybes žmogaus ligų gydymui ar prevencijai, ir remiasi reikšmingais moksliniais atradimais, keičiančiais mūsų supratimą apie ligas ar jų gydymo metodus.
2015 m. premija skirta Rodolphe’ui Barrangou iš Šiaurės Karolinos valstybinio universiteto, Phillipe’ui Horvathui iš „DuPont“ mokslinio padalinio, esančio Prancūzijoje, Jennifer Doudna iš Kalifornijos universiteto Berklyje, Emmanuelle Charpentier iš Umeo universiteto Švedijoje ir prof. V. Šikšniui. Jis yra pirmasis Lietuvos mokslininkas ir vienas iš kelių Europos šalių mokslininkų, įvertintų šia premija.
„Man didelė garbė būti vienoje gretoje tiek su šių metų, tiek su ankstesniais „Warren Alpert“ fondo laimėtojais. Šis apdovanojimas motyvuoja dar didesniems iššūkiams. Labai džiaugiuosi, kad tyrimų pradžioje keltas fundamentinis bakterijų antivirusinės apsaugos mechanizmų klausimas ilgainiui atvedė prie itin novatoriškų sprendimų – genų redagavimo sistemos sukūrimo“, – moksline sėkme džiaugiasi prof. V. Šikšnys.
R. Barrangou ir P. Horvathas nustatė, kad bakterijoms apsisaugoti nuo virusų padeda CRISPR sistema, leidžianti „perkirpti“ virusų DNR tam tikroje vietoje. Tęsdamas šiuos tyrimus prof. V. Šikšnys su kolegomis išaiškino, kaip ši sistema veikia, ir parodė, kad tą sistemą galima užprogramuoti tiksliai perkirpti norimą seką įvairiuose organizmuose. Tai atvėrė kelius kryptingam DNR sekos redagavimui.
„Itin reikšmingos šių penkių mokslininkų įžvalgos netruko paplisti pasaulyje, pakeisdamos mūsų supratimą apie genetiką ir suteikdamos didžiules galimybes kurti naujas gydymo metodikas, paremtas genų ir ląstelių terapija“, – teigia Jeffrey S. Flieras, „Warren Alpert“ fondo Mokslo patariamojo komiteto vadovas. Šių ir ankstesnių mokslininkų atradimai leis efektyviai kovoti su iki šiol nepagydomomis paveldimomis žmogaus ligomis ir padės kuriant naujus vaistus kitoms ligoms, įskaitant vėžį, gydyti.
Penki laureatai iš viso pasidalys 500 000 dolerių. Spalio 6 d. mokslininkai bus pagerbti Harvardo medicinos mokykloje surengtame simpoziume.
„Waren Alpert“ fondas įsteigtas 1987 m. ir pavadintas jo įkūrėjo, filantropo Wareno Alperto vardu. Iki šiol daugiau nei trys milijonai dolerių paskirstyti 54 mokslininkams. Aštuoni iš jų yra gavę Nobelio premiją.
Kasmet šis fondas sulaukia nuo 30 iki 50 kandidatūrų iš viso pasaulio. Laureatus išrenka Mokslo patariamoji taryba, kurią sudaro žinomi biomedicinos srities mokslininkai. Tarybai vadovauja Harvardo medicinos mokyklos dekanas.