Naujienos

Pirmasis Lietuvos mokslininkas, gavęs prestižinę Europos mokslo tarybos dotaciją

fetchUID.INBOX3699

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto profesoriui Sauliui Klimašauskui paskirta prestižinė, 2,5 mln. eurų siekianti Europos mokslo tarybos (EMT) dotacija patyrusiems mokslininkams (angl. European Research Council Advanced Grant). Tai pirmas kartas per dešimt Europos Komisijos finansuojamos programos gyvavimo metų, kai Lietuva gauna tokį įvertinimą.

VU profesoriaus vykdomas tarpdisciplininis „Single-cell temporal tracking of epigenetic DNA marks“ tyrimas jungia chemiją, biologiją ir epigeniką. „Prestižinės Nobelio premijos yra skiriamos už jau nuveiktus darbus ir jų rezultatus, o EMT dotacijos patyrusiems tyrėjams yra solidžiausias ir Europos mokslo bendruomenėje pripažįstamas įvertinimas patiems tyrėjams ir jų mokslinio tyrimo procesui, potencialui. Labai didžiuojuosi šiuo pasiekimu – tai yra ne tik mano, bet ir universiteto bei viso Lietuvos mokslo laimėjimas, – teigia prof. Saulius Klimašauskas. – Džiaugiuosi pralaužęs ledus ir tikiuosi, jog dar ne kartą Lietuva bus tarp dotacijas gaunančių šalių.“

EMT dotacijos yra skiriamos tyrėjams ir jų grupėms, vykdančioms proveržį skatinančius, didelės rizikos ir naudos mokslinius tyrimus. Tikimasi, kad finansavimas padės didinti Europos mokslo pažangą, skatinti tyrėjų dinamiškumą ir kūrybingumą. Pasak profesoriaus, ši dotacija suteikia laisvės mokslininkui būti mokslininku ir susikoncentruoti į patį tyrimo procesą: „Ji leidžia neapsiriboti įprastais trumpalaikiais tyrimais ir siekti aukščiau kabančių, didesnių vaisių moksle.“

„Ši dotacija yra mokslininko itin aukšto lygio ir profesionalumo pripažinimas ne tik šalies, bet ir pasauliniu mastu. Didžiuojamės, kad mūsų tyrėjų įdirbis yra matomas ir vertinamas, o kartu tai yra dar vienas įrodymas, jog tvirtai žengiame savo vizijos link – stoti į vieną gretą su pirmaujančiais Europos universitetais. Be galo džiugu ir todėl, kad į būsimus tyrimus galės aktyviai įsitraukti ir jaunieji mūsų mokslininkai, kuriems ši patirtis bus labai naudinga“, – džiaugiasi VU rektorius prof. Artūras Žukauskas.

Pasak prof. S. Klimašausko, gautos lėšos bus investuotos suteikti platesnį mastą ir didesnę spartą vykdomam tyrimui – bus perkama pažangiausioms technologijoms plėtoti būtinų reagentų, planuojama įsigyti reikalingų prietaisų ir kitų priemonių. Be profesoriaus vadovaujamo DNR modifikacijos tyrimų skyriaus darbuotojų, projektas sujungs ir kitų VU Gyvybės mokslų centre dirbančių jaunų mokslininkų – dr. Lino Mažučio, dr. Urtės Neniškytės ir jų komandų kompetencijas. Numatomas bendradarbiavimas ir su Vokietijoje dirbančio buvusio VU Biotechnologijos instituto mokslininko dr. G. Lukinavičiaus grupe.

Prof. Saulius Klimašauskas – VU Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Didžiosios Britanijos karališkosios chemijos draugijos narys (Fellow  of the Royal Society of Chemistry, FRSC). 1976–1981 m. studijavo VU Chemijos fakultete, iki 1982 m. stažavosi Maskvoje. 1987 m. apgynė daktaro disertaciją. 1990–1994 m. stažavosi „Cold Spring Harbor Laboratory“ (JAV), Nobelio premijos laureato Richardo J. Robertso laboratorijoje. Kaip kviestinis mokslininkas yra dirbęs JAV ir Japonijoje. 2005 m. tapo profesoriumi. 2012 m. Lietuvos mokslo bendruomenės beveik vienbalsiai išrinktas Lietuvos dešimtmečio biologijos srities mokslininku. Yra paskelbęs daugiau nei 80 mokslinių straipsnių, taip pat yra išradimų bendraautoris. Prof. S. Klimašauskas priklauso ne vienai tarptautinei profesinei bendrijai – yra Amerikos chemikų draugijos (American Chemical Society), Epigenetikos draugijos (Epigenetics Society), Tarptautinės kristalografijos sąjungos (International Union of Crystallography) ir kitų organizacijų narys.

EMT dotacijos patyrusiems (angl. European Research Council Advanced Grant) yra Europos Komisijos finansuojama parama patyrusių tyrėjų mokslinei tiriamajai veiklai vykdyti. Šių dotacijų tikslas – remti aukštos kokybės jau pripažintų ir savarankiškų mokslininkų projektus, skatinti tyrėjų dinamiškumą ir kūrybingumą, stiprinti Europos mokslo pažangą. Projektai vertinami pagal vienintelį – aukštos kokybės (angl. excellence) – kriterijų. Ši programa šiemet mini gyvavimo dešimtmetį. 2016 m. EMT dotacijoms patyrusiems tyrėjams buvo pateikta 2401 paraiška, finansavimui po dviejų atrankos turų atrinktos 229. Tai yra pirmasis kartas, kai Lietuva gauna šią dotaciją. Jos dydis siekia 2,5 mln. eurų 5 metų laikotarpiui.

Paskelbti pirmieji Lietuvos-Amerikos inovacijų apdovanojimų nugalėtoja

Amerikos-Lietuvos verslo taryba, Baltijos-Amerikos laisvės fondas ir Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Vilniuje paskelbė pirmųjų Lietuvos-Amerikos inovacijos apdovanojimų nugalėtojus.

Pirmoji vieta ir 10 tūkst. eurų vertės prizas atiteko dr. Linui Mažučiui, kuris kartu su Harvardo universiteto (JAV) mokslininkais plėtoja ląstelių tyrimų technologiją inDrops. Antroji vieta ir po 2,5 tūkst. eurų atiteko Rimui Gulbinui ir technologiniam sprendimui „Maalka“, skirtam supaprastinti komercinių pastatų tvarumo programų valdymą bei Virginijaus Šikšnio vadovaujamai Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto komandai, plėtojančiai genų redagavimo technologiją CRISPR-Cas9.

Daugiau informacijos galite rasti:

Čia arba čia.

Kovo 7 d. vyks disertacijos gynimas

Kovo 7 dieną vyks Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus doktorantės Vaidos Simanavičienės daktaro disertacijos tema "Žmogaus papilomos viruso molekulinė diagnostika ir paplitimo tyrimai" gynimą, kuris vyks R-401 auditorijoje, pradžia 13 val.

Trumpa anotacija:

Vaidos Simanavičienės disertacija yra tarpdisciplininis mokslinis darbas, skirtas žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tyrimams. Buvo sukurti molekuliniai metodai, skirti ŽPV nustatymui ir atliktas ŽPV infekcijos bei ŽPV genotipų paplitimo tyrimas. Taip pat buvo ištirtos tam tikrų rizikos veiksnių bei karcinogenezės žymenų sąsajos su ŽPV infekcija. Darbo metu buvo sukurta nauja aukštos rizikos ŽPV genotipus aptinkanti PGR sistema, taip pat optimizuotos 2 bendrąją ŽPV infekciją aptinkančios PGR sistemos ir 4 ŽPV genotipavimo PGR sistemos. Taikant šias PGR sistemas, buvo atliktas didžiausias Lietuvoje bendros ŽPV infekcijos ir 16 aukštos rizikos ŽPV genotipų paplitimo tyrimas tarp moterų grupių su žinoma citologine ir histologine gimdos kaklelio pakitimų diagnoze. Buvo nustatyta, kad Lietuvoje labiausiai paplitęs onkogeninis ŽPV 16 genotipas. Kancerogenezės žymenų tyrime pirmą kartą buvo ištirtas ŽPV 51 DNR metilinimo profilis klinikiniuose mėginiuose ir palygintas su ŽPV 16 ir ŽPV 18 metilinimo profiliu. Buvo nustatyta, kad visų tirtų ŽPV tipų L1‘3 srities metilinimo dažnis koreliuoja su gimdos kaklelio pakitimų laipsniu. Kiekybinės PGR metodu buvo ištirtos ląstelių žymens p16INK4A RNR raiškos sąsajos su gimdos kaklelio pakitimų laipsniu. Nustatyta padidėjusi p16INK4A RNR raiška klinikiniuose mėginiuose gali būti panaudota kaip aktyvios ŽPV infekcijos žymuo. Pirmą kartą Lietuvoje buvo ištirtas ŽPV infekcijos ir ŽPV genotipų paplitimas sveikų moterų ir vyrų burnos mėginiuose. Nustatyta, kad vyrų burnos mėginiuose ŽPV infekcija yra dažnesnė, nei moterų burnos mėginiuose. Atlikus gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnių tyrimą, nustatytos sąsajos tarp ŽPV infekcijos ir sudėtinių kontraceptinių priemonių vartojimo.

Kviečiame dalyvauti.