Vystomi nacionaliniai projektai

LMT 

Mokslininkų grupių projektai

Naujo tipo restrikcijos endonukleazių struktūriniai ir pavienių molekulių tyrimai.  2015-2018. dr. Mindaugas Zaremba.

Naujų hepatito E viruso (HEV) diagnostikos priemonių kūrimas ir HEV paplitimo Lietuvoje tyrimai. 2015-2018. dr. Indrė Kučinskaitė-Kodzė.

Mažųjų nekoduojančių RNR, reguliuojančių gram-teigiamų pienarūgščių bakterijų atsaką į antimikrobinių veiksnių poveikį, nustatymas ir analizė. 2015-2018. dr. Giedrius Vilkaitis.

Kamieninių ląstelių signaliniai komponentai. 2014-2016. dr. A. Schweighofer.

Baltymo-ligando jungimosi tūrio metodas ir jo taikymas vaistų kūrime. 2014-2016. dr. V. Petrauskas.

Cas1 ir Cas2 baltymų vaidmuo CRISPR-Cas sistemų adaptacijos mechanizme. 2014-2016. dr. G. Gasiūnas

Bajeso neparametrinė statistika tolimiems evoliuciniams ryšiams tarp baltymų nustatyti. 2013-2015. dr. M. Margelevičius

CG taikinių pozicijos nustatymas gDNR citozino kovalentinio žymėjimo inicijuotos sekoskaitos būdu. 2013-2015. dr. E. Kriukienė

Schmallenberg viruso baltymų sintezė ir jų panaudojimas diagnostikos priemonių kūrimui. 2013-2015. habil. dr. K. Sasnauskas

Giminingų restrikcijos endonukleazių šeimos struktūriniai ir funkciniai tyrimai. 2013-2015. dr. G. Tamulaitienė

Bakterijų RNR interferencijos mechanizmo tyrimai. 2013-2015. dr. G. Tamulaitis

Statistinė struktūrų analizė atviroje kristalografinėje duomenų bazėje COD ir jos plėtimas. 2013-2015. dr. S. Gražulis

Rekombinantinių antikūnų prieš karboanhidrazę kūrimas. 2012-2014. dr. A. Žvirblienė

Padidinto našumo mikroskysčių sistema skirta antikūnus sekretuojančių ląstelių paieškai. 2012-2014. dr. L. Mažutis.

Molekulinio variklio funkcija netipinėje restrikcijos-modifikacijos sistemoje. 2012-2014. dr. M. Zaremba

5-metil ir 5-hidroksimetilcitoziną atpažįstančių restrikcijos endonukleazių struktūra ir mechanizmas. 2012-2014. dr. G. Sasnauskas

Nekoduojančių RNR biogenezės molekulinio mechanizmo augaluose tyrimas. 2012-2014. dr. G. Vilkaitis

Alternatyvaus pre-iRNR splaisingo įtaka Kaposi sarkomos herpesviruso litinei replikacijai. 2012-2014. dr. S.Laurinavičius

Prionų „kamienų“ susidarymas ir pernašos mechanizmų tyrimas. 2012‑2014. dr. V. Smirnovas

Universalus rekombinantinių seleno baltymų sintezės metodas. 2012-2014. dr. R. Rakauskaitė.

Bakterinio toksino vaginolizono citolitinio veikimo mechanizmo tyrimas. 2012-2014. dr. M. Plečkaitytė

Nacionalinė mokslo programa "Lėtinės neinfekcinės ligos"

Splaisingo faktoriai ir jų reguliuojamos miRNR kaip virškinimo sistemos vėžinių susirgimų biožymenys. 2012-2014. dr. A. Kanopka

Karboanhidrazės hCA XII, kaip vėžinių ląstelių žymens, diagnostinio potencialo įvertinimas. 2012-2014. dr. D. Matulis

Molekuliniai Alzheimerio ligos mechanizmai. LSMU.  2012-2014. A.Žvirblienė

Alerginių ligų rizikos genetinių ir aplinkos veiksnių tyrimai Letuvos naujagimių kohortoje. 2012-2014. A. Žvirblienė

Nacionalinė mokslo programa "Sveikas ir saugus maistas"

Tarprūšiniai sodo augalų hibridai – naujas antocianinų šaltinis. 2011-2014. dr. R. Ražanskas

Antocianinų biosintezės kelio genų raiška sodo augaluose.  2012-2015. dr. V. Kazanavičiūtė

SWISS-LT

Augalų imuniteto patogenams reguliacija signalo perdavimu.  2013-2016. Dr. I. Meškienė

Kompiuteryje sumodeliuotų fermentų evoliucija panaudojant mikroskysčių technologiją. 2012-2016.Prof. A. Janulaitis

NACIONALINĖ KOMPLEKSINĖ PROGRAMA

Biotechnologija ir biofarmacija: fundamentiniai ir taikomieji tyrimai. 2012-2015.  prof. K.Sasnauskas

JUNGTINIŲ TYRIMŲ PROGRAMA

Naujos kartos priemonių, skirtų virusinių infekcijų diagnostikai ir specifinei profilaktikai, sukūrimas ir panaudojimas. 2013-2015. dr. A. Gedvilaitė

Alerginių ligų formavimosi genetiniai ir molekuliniai mechanizmai Lietuvos naujagimių kohortoje

Projekto vykdymo terminai: 2010.08.01 -2011.12.31

Šiame projekte tiriama, kodėl dalis Lietuvos sergančiųjų maisto alergija vaikų vėliau suserga alergine sloga ir bronchine astma.

Tyrimai atliekami Lietuvos naujagimių kohortoje (n= 1558). Tai pirmoji Lietuvoje naujagimių kohorta, skirta alerginių ligų tyrimams.  Ji sudaryta, vykdant  ES 6 Bendrosios programos projektą „Europrevall“ www.europrevall.org). Lietuvos naujagimių kohorta įeina į 8 Europos šalių naujagimių kohortą (n=12 000).

Teikiamame projekte pirmą kartą Lietuvoje atliekami išsamūs genetinių, molekulinių ir aplinkos veiksnių, galimai nulemiančių alerginių ligų progresavimą, tyrimai. Tam tikslui apjungtos klinikinių alergologų, imunologų ir molekulinės biologijos specialistų pastangos. Tikimasi, kad įgyvendinus šį projektą bus gauti nauji duomenys apie alerginių ligų rizikos veiksnius, būdingus Lietuvos populiacijai, bei numatyti priemones ligos progresavimui išvengti.

Projekto perspektyva. Moksliniai tyrimai, siekiant  nutraukti skirtingų alerginių ligų ryšį ir galimybę vienai ligai transformuotis į kitą, leistų sukurti šių ligų valdymo strategiją. Ankstyvas alerginių ligų atpažinimas  ir prognozavimas padėtų sumažinti tokių sunkių lėtinių ligų, kaip astmos, vystymąsi, bei sumažinti išlaidas, kurios skiriamos šių ligų gydymui. Galutinis tikslas – moksliškai (genetinių, molekulinių bei aplinkos veiksnių tyrimais)  pagrįstas alergiškų naujagimių Lietuvos registras.

Vykdant projektą, įgyvendinami šie uždaviniai:

  1. Lietuvos alergiškų naujagimių kohortoje (surinktoje dėl maisto alergijos) nustatyti ir atrinkti   sergančiuosius alergine sloga ir bronchine astma, remiantis apklausos, klinikiniais ir  funkciniais tyrimais.
  2. Palyginti sensibilizacijos įvairiems alergenams pokyčius vaikams, sergantiems  respiracinėmis alergozėmis, remiantis alergologiniais in vivo bei in vitro tyrimais.
  3. Nustatyti maisto alergijos, patvirtintos provokaciniais oraliniais mėginiais, transformavimosi į alerginį rinitą ir bronchinę astmą, rizikos veiksnius.
  4. Sergančiųjų alergine sloga ir bronchine astma grupėse ištirti genų, galimai sąlygojančių alerginių ligų vystymąsi.iki alerginio rinito ir bronchinės astmos, sekų polimorfizmą ir šių genetinių pokyčių sąsajas su ligos eiga;
  5. Sergančiųjų alergine sloga ir bronchine astma grupėse ištirti ląstelinius imunologinius žymenis, galimai nulemiančius vaikų alerginių ligų transformavimąsi į alerginį rinitą ir bronchinę astmą, bei įvertinti šių žymenų reikšmę, prognozuojant ligos eigą.

Projekto rezultatai publikuoti straipsnyje:

R.Dubakiene, O.Rudzeviciene, I.Butiene, I.Sezaite, M.Petronyte, D.Vaicekauskaite, A.Zvirbliene. Studies on early allergic sensitization  in the Lithuanian birth cohort. The ScientificWorld J., 2012, doi:10.1100/2012/909524