Apie institutą

 

 

Biotechnologijos instituto ištakos yra Sąjunginiame taikomosios enzimologijos mokslinių tyrimų institute,  įkurtame 1975 m. kovo 1 d. Vilniaus bandomosios fermentų gamyklos Centrinės mokslo tyrimo laboratorijos pagrindu, ir priklausiusiam buvusios Sovietų Sąjungos Ministrų Tarybos Vyriausiosios mikrobiologijos pramonės valdybos padaliniui “Biopreparatas”. Pagal tuometinį instituto statusą jis buvo technologinis-taikomasis, ruošė išgrynintų fermentų gamybos technologijas bei tyrė tokių fermentų panaudojimo galimybes. Buvo siekiama aprūpinti buvusios Sovietų Sąjungos mokslines įstaigas išgrynintais fermentais, skirtais molekulinės biologijos, genų inžinerijos moksliniams tyrimams, analitiniams darbams. Tiems tikslams buvo kuriamos restriktazių, oksidoreduktazių, hidrolazių, fosfolipazių, acetatkinazių  kt. fermentų gryninimo iš mikroorganizmų schemos, tiriamos išgrynintų fermentų fizikinės-cheminės savybės.  Buvo pradėtas ir sėkmingai išvystytas biologiškai aktyvių junginių producentų kūrimas genų inžinerijos metodais. Greta prokariotinių mikroorganizmų genų klonavimo, lygiagrečiai buvo vystoma ir eukariotinių organizmų – mielių genų inžinerija. Be to, Instituto padaliniuose buvo modifikuojami ir kuriami nauji fermentinio aktyvumo matavimo metodai, analitiniai prietaisai (biosensoriai), naudojant fermentinius daviklius, fermentai imobilizuojami ant polimerinių nešėjų

 

Paraleliai buvo vystomos ir techninių fermentų, naudojamų žemės ūkyje, maisto ir lengvojoje pramonėje technologijos: paruošta grybinio fermentinio preparato maltavamarinas G10X, skirto kailių apdirbimo pramonei, technologija, sukurtos multienziminės kompozicijos MEK-LP ir MEK-GPL, plačiai tuo metu naudojamos kaip antimikrobiniai agentai paukštininkystėje ir gyvulininkystėje, multienziminės kompozicijos MEK-1 buvo skirta vynui nuo koloidinio drumstumo stabilizuoti ir buvo įdiegta SSRS vyno pramonėje. Naudojant technines proteazes, sukurti imobilizuoti preparatai fermosorbas ir polifermas kurį laiką buvo naudojami veterinarinėje praktikoje kaip antimikrobiniai vaistai. Buvo tiriamas techninių fermentų naudojimas žuvų pašaruose, paukščių pašaruose.

 

1984 metais pradėti vystyti medicininės paskirties rekombinantinių baltymų tyrimai ir jų gamybos technologijų paruošimas. Buvo sukurtos rekombinantinių baltymų (alfa2b-interferono, gama-interferono, beta-interferono, auglių nekrozės faktoriaus, interleukino-2), žmogaus augimo hormono gamybos technologijos, ištirtos šių baltymų fizikinės-cheminės bei biologinės savybės. Pagaminti bandomieji pavyzdžiai buvo panaudoti ikiklinikiniams ir klinikiniams tyrimams.

1986 m. pradėta plėtoti ekologinė biotechnologija. Šioje srityje vystytų darbų, skirtų aplinkos valymui nuo naftos teršalų,  pagrindu 1988 m.  susikūrė kooperatyvas „Biocentras“, 1991 m.  jis tapo instituto dukterine įmone UAB „Biocentras“.

Per  pirmuosius 15 instituto gyvavimo metų buvo padėti tvirti restrikcijos endonukleazių ir kitų nukleorūgščių apykaitos fermentų mokslinių tyrimų ir komercijos pagrindai, sukurtos rekombinantinių baltymų gamybos technologijos, surasta naujų įvairių fermentų producentų, parengta daugybė išgrynintų, techninių ir imobilizuotų fermentų gavimo laboratorinių ir bandomųjų reglamentų. Kartu su taikomaisiais darbais, institute buvo plėtojami ir teorinio pobūdžio, fundamentiniai tyrimai.

Atkūrus nepriklausomybę, institutas 1990-12-28 buvo įregistruotas kaip įmonė Taikomosios enzimologijos institutas “Fermentas”. 1991-08-06 LR Vyriausybės  nutarimu Nr. 321 jam buvo suteiktas valstybinio mokslo instituto statusas ir pavadinimas Biotechnologijos institutas “Fermentas”. 1995-11-23 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1487 Institutui suteikiamas naujas pavadinimas – Biotechnologijos institutas.

Didelė dalis instituto mokslinės ir gamybinės produkcijos laisvos rinkos sąlygomis neturėjo pasisekimo, todėl pradėta instituto restruktūrizacija - moksliniai ir gamybiniai padaliniai atskirti. 1994.01  įkurtos individualios dukterinės mokslinės-gamybinės įmonės: Molekulinės biologijos reagentų įmonė “Fermentas” ir Genų inžinerinės farmacijos įmonė “Biofa”. 1995 m. šios įmonės privatizuotos, atitinkamai, AB “Fermentas” (šiuo metu „ThermoFisherScientific“) ir AB “Biofa” (šiuo metu “Sicor Teva”).

Instituto mokslinių laboratorijų fundamentinių tyrimų kryptys pirmą kartą buvo patvirtintos LR Vyriausybės 1991.08.06 nutarimu Nr. 321, suteikiant Institutui valstybinės mokslo institucijos statusą. 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1501 buvo Biotechnologijos institutui buvo pratęstas  valstybinio mokslo instituto statusas. Instituto tyrimų kryptys buvo patvirtintos LR Vyriausybės 1998.07.02 nutarimu Nr. 825 (nauja nutarimo redakcija 2002 m. liepos 10 d. nutarimas Nr. 1102):

    Įvairios paskirties rekombinantinių baltymų cheminiai, biologiniai ir technologiniai tyrimai
    Genų veiklos tyrimai mielėse
    Restrikcijos-modifikacijos reiškinio molekuliniai genetiniai tyrimai.

Instituto vadovai

prof. habil. dr. Antanas Skaistutis Glemža, 1975-03-01 – 1978-01-16; 1988-12-28 – 1989-03-05

dr. Donatas Kazlauskas, 1978-01-17 – 1987-05-11

dr. Henrikas Dūdėnas – 1987-05-12 – 1988-12-26

prof. habil. dr. Arvydas Eugenijus Janulaitis, 1989-03-06 – 1992-02-13

prof. habil. dr.Vladas Algirdas Bumelis, 1992-02-14 – 1996-07-15

habil. dr. Algimantas Antanas Pauliukonis, 1996-07-16 –2007-06-26

prof. habil. dr. Kęstutis Sasnauskas, 2007-06-27 iki šiol